Aš noriu sprogt
Taip kaip kūrybos įkaršty kukliam poetui
Trūksta gija lemputėje virš jo galvos
Ir pakabina prasmę jau nebylią
Tamsa virš jo galvos.
Aš noriu sprogt kaip tąkart sprogo kūnai danguje
Sukurdami galaktikoj visatą
Ir noriu sprogimu sukurt
Poetą, kuriantį nematomą visatą.
Taip kaip kadais poetai sprogo
Kad jų sprogimai dar ir po šimto metų
Stipriai sudrebina [mano] visatą
Sukeldami man norą sprogt
Nematomoj visatoj.
4 komentarai (-ų)
Labai gražu!
AtsakytiPanaikintiAčiū labai, Evelina!
PanaikintiNematau prasmės dalintis šiuo įrašu "nedrąsiai", nes tai gražu, nes tai turi savo nuostabią prasmę. Iš pradžių, kai pamačiau pavadinimą pagalvojau, kad tai bus koks liūdnas įrašas apie norą išnykti, numirti, bet tu šiems žodžiams suteikei visai kitokią prasmę apie kurią niekada nebūčiau pagalvojusi, sugebėjai pakurstyti mano vaizduotę. Dėkoju už tai ir linkiu daugiau įkvėpimo. Juk tik jo, mums rašytojams, ir tereikia...
AtsakytiPanaikintiLabai malonu skaityti, kad pakursčiau Tavo vaizduotę, nes tai vienas iš kūrėjo tikslų. Ačiū už širdį glostantį komentarą bei palinkėjimus. Tau linkiu to paties!
Panaikinti