I
Jo akys lakstė po šokančių žmonių minią ir tarsi įkalintasis išėjimą, jis tikėjosi rasti ją. Netrukus jo žvilgsnis užkliuvo už garbanotų plaukų savininkės, nedrąsiais judesiais užkariaujančios šokių aikštelę (ir jo širdį). Kaip kiekvieną kartą - nedrąsius merginos judesius padrąsins išalkę vaikinų ir pavydūs merginų žvilgsniai, ji taps pasitikinti, jos lūpų kampučiai po truputį kils, kol galiausiai pasirodys ta viena žaisminga duobutė kairiajame skruoste. Po lygiai septynių dainų jos šokis baigsis, draugių lydima mergina eis prie baro ir užsisakys "Sex on the beach". Einant ji apsuks garbaną apie pirštą, bet tuoj pat nuleis galvą ir širdis ims daužytis greičiau nei šokant, kai išvys jį. Kaip ir pirmą, ir kitus kartus - ramiai gurkšnojantį alų iš stiklinio butelio, vilkintį įvairiais raštais išpuoštus marškinius ir akimis sekantį ją. Garbanos slėps sumišusį žvilgsnį bei aistros užpliekstus skruostus. Šviesios jo akys įdėmiai nužiūrės jos kūną, kol paties nugara bėgs šiurpuliukai vėl išvydus šias kūno linijas. Ji nueis, šviesiaakis neatsisuks. Jis toliau stebės ne visai pagal muzikos ritmą judančią minią ir gurkšnos savo alų. Turbūt neužtenka vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų šis scenarijus yra pasikartojęs. Bet ne šiandien. Šiandien šviesiaakis atsisuko, o garbanos, skriedamos atgal, atidengė žybsinčias jos akis. Jis pakėlė butelį, žiūrėdamas į tamsias, bet žibančias, tarsi žvaigždėtas dangus, akis, o ši nusišypsojo (su duobute kairiajame skruoste) ir pakėlė stiklinę.
II
Jo rankos atsargiai glostė ritmingai judančios merginos nugarą, o žvilgsnis paklydo jos akių danguje. Atrodė, kad tuoj pašiurps judviejų oda - tokio keistai malonaus jausmo nė vienas nebuvo patyręs. Nė vienas nebuvo užkariavęs kažkieno širdies, paklydęs kito akyse. Garbanos nebeslėpė to, kas buvo akivaizdu - aistra juos užvaldė. Ji tarsi ką tik įžiebta, bet kartu ir visada liepsnojusi ugnis, kurios tą vakarą nebūtų užgesinęs ir stipriausias lietus. Tą vakarą duobutė kairiajame skruoste nedingo nė akimirkai.
Šilta arbata gėlėtame plono porceliano puodelyje, sidabrinis šaukštelis medui išmaišyti ir šilti bučiniai ankstyvą rytą. Susivėlę garbanos, dengiančios kone abi pagalves. Mylintys žvilgsniai, vis dar klajojantys vienas kito platybėse ir karšti bučiniai jaukioje lovoje. Duobutė kairiajame skruoste.
Jo akys lakstė po šokančių žmonių minią ir tarsi įkalintasis išėjimą, jis tikėjosi rasti ją. Netrukus jo žvilgsnis užkliuvo už garbanotų plaukų savininkės, nedrąsiais judesiais užkariaujančios šokių aikštelę (ir jo širdį). Kaip kiekvieną kartą - nedrąsius merginos judesius padrąsins išalkę vaikinų ir pavydūs merginų žvilgsniai, ji taps pasitikinti, jos lūpų kampučiai po truputį kils, kol galiausiai pasirodys ta viena žaisminga duobutė kairiajame skruoste. Po lygiai septynių dainų jos šokis baigsis, draugių lydima mergina eis prie baro ir užsisakys "Sex on the beach". Einant ji apsuks garbaną apie pirštą, bet tuoj pat nuleis galvą ir širdis ims daužytis greičiau nei šokant, kai išvys jį. Kaip ir pirmą, ir kitus kartus - ramiai gurkšnojantį alų iš stiklinio butelio, vilkintį įvairiais raštais išpuoštus marškinius ir akimis sekantį ją. Garbanos slėps sumišusį žvilgsnį bei aistros užpliekstus skruostus. Šviesios jo akys įdėmiai nužiūrės jos kūną, kol paties nugara bėgs šiurpuliukai vėl išvydus šias kūno linijas. Ji nueis, šviesiaakis neatsisuks. Jis toliau stebės ne visai pagal muzikos ritmą judančią minią ir gurkšnos savo alų. Turbūt neužtenka vienos rankos pirštų suskaičiuoti, kiek kartų šis scenarijus yra pasikartojęs. Bet ne šiandien. Šiandien šviesiaakis atsisuko, o garbanos, skriedamos atgal, atidengė žybsinčias jos akis. Jis pakėlė butelį, žiūrėdamas į tamsias, bet žibančias, tarsi žvaigždėtas dangus, akis, o ši nusišypsojo (su duobute kairiajame skruoste) ir pakėlė stiklinę.
II
Jo rankos atsargiai glostė ritmingai judančios merginos nugarą, o žvilgsnis paklydo jos akių danguje. Atrodė, kad tuoj pašiurps judviejų oda - tokio keistai malonaus jausmo nė vienas nebuvo patyręs. Nė vienas nebuvo užkariavęs kažkieno širdies, paklydęs kito akyse. Garbanos nebeslėpė to, kas buvo akivaizdu - aistra juos užvaldė. Ji tarsi ką tik įžiebta, bet kartu ir visada liepsnojusi ugnis, kurios tą vakarą nebūtų užgesinęs ir stipriausias lietus. Tą vakarą duobutė kairiajame skruoste nedingo nė akimirkai.
III
